nuodarbis

núodarbis sm. (1); MT117,179, nuodarbỹs (3^a), nū́darbis (ž.) (1), nodarbỹs (dial.) (3^a) 1. išdirbimas, nudirbimas: Ir gera žemė reikalauja gero núodarbio Srv. Lytingais metais pelkynūse žemės nū́darbiai sunkūs Rs. Toks te nodarbỹs Vlkj. 2. darbo sėkmė: Nėr nė kokio nū́darbio su pirštinėms linus rauti, bulves kasti Šts. Šįmet ne koks nū́darbis: ly[ja] i ly[ja] Rs.